- kryžeivis
- kryžei̇̃vis dkt. Susikáuti su kryžeiviù.
.
.
kryžeivis — kryžeĩvis sm. (2) J žr. 1 kryžiuotis: Atvykę kryžeiviai miškuose prūsų negalėdavo surasti rš. Tų kryžeivių visų didysis darbas buvo kariauti su turkais S.Dauk. Kryžeiviai, į Pilėnus įlipę, pamatė daugelį lavonų beklaksančių M.Valanč. Brolelis… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
kryžeivinis — kryžeĩvinis, ė adj. (1) NdŽ → kryžeivis: Turįs daug kryžeivinių ginklų rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pėsčiais — adv. Kv žr. pėsčiomis: Kryžeivis iškėlė jį (Patriką) iš žirgo, vienog pėsčiais dar it ansai levas mirdamas grūmės su kryžeiviais S.Dauk. Keistutas, pėsčiais dar nukirtęs žirgą Vindekeno, norėjo patį prisiekti S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language